Apie mus

Esu Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė. Su grupių metodu susipažinau labai seniai, dar būdama magistrantūros studijose Vytauto Didžiojo universitete. Ir jau nuo tada supratau, kad tai mano metodas – „mano arkliukas“. Manau prie šios aistros grupių metodui labai prisidėjo mano pirmasis socialinio darbo su grupėmis mokytojas profesorius − Watt Wilson (JAV). Jis sugebėjo ne tik įkvėpti emociškai „pamilti“ šį metodą, bet ir padėjo suprasti grupės galią ir jos prasmę teikiant pagalbą klientui. Grupių metodą taikyti tiesioginėje praktikoje pradėjau dar būdama magistrantūros studijų studentė – savanoriavau, vėliau dirbau Atviros Lietuvos Fonde, tuomet teko vesti bendravimo grupes moksleiviams keliaujant po visą Lietuvą. Vėliau darbas mokykloje, jaunimo tarptautinėje veikloje, stažuotės užsienyje plėtė grupių taikymo horizontus – pradedant grupių rūšių taikymo įvairove bei problemų spektru (nuo prevencijos iki intervencijos). Vėliau pradėjau grupinio metodo įtaką klientų pokyčiams tyrinėti kaip mokslininkė. Pastaruosius 10 metų intensyviai vedu paauglių tėvų grupes, paramos grupes (tėvams auginantiems paauglius su intelekto negalia, kurčiųjų tėvų grupes), streso valdymo ir savęs pažinimo grupes (klientams ir profesionalams). Įkvėpimą ir drąsą kurti naujo pobūdžio socioedukacines paslaugas taikant grupių metodą man padeda žingeidumas, dėstytojos kelias (VDU dėstau kursą „Grupinė terapija socialiniame darbe“) ir ypač tarptautinė erdvė. Turėjau galimybę stebėti socialinio darbo profesijos šalyje pradžią kai beveik nebuvo nacionalinių resursų (lietuviškų knygų, vadovėlių, straipsnių), kurie įgalintų socialinį darbuotoją drąsiai ir profesionaliai taikyti šį, pasaulyje labai populiarų socialinio darbo metodą, Lietuvoje. Tad suvokiau, kad daugiametė ir daugiabriaunė tarptautinė socialinio darbo su grupėmis patirtis kaip tik tas resursas, kuris mums socialinio darbo specialistams gali padėti augti ir kurti naujas paslaugas. Taip pradėjau keliauti ir ieškoti kolegų, kas dirba šioje srityje užsienyje. Šios paieškos atvedė į Tarptautinę socialinio darbo su grupėmis asociaciją (IASWG, esu jos tarybos narė) bei Nacionalinę socialinio darbo su grupėmis asociaciją (esu jos tarybos narė). Kadangi žmogus gimė natūralioje grupėje – šeimoje, tikiu, kad grupė per visą žmogaus gyvenimą buvo ir bus svarbus resursas padedantis kitų pagalba pažvelgti į save ir geriau suprasti kitus, padedantis augti ir tapti žmogiškesniu. 

 Esu Rasa Vėjelytė. Savo pašaukimą dirbti su žmonėmis suvokiau jau paauglystėje. Supratau, kad noriu dirbti su asmenimis, turinčiais  proto negalią. Nuo šio suvokimo prasidėjo mano kelionė.  Pasirinkau Socialinės edukologijos bakalauro (KTU)  ir Socialinio darbo magistro (VDU) studijas, kurios  įnešė į mano gyvenimą nuostabių spalvų ir atskleidė darbo su grupėmis grožį.  Daug žingsnių nužingsniuota, tad negalės temas papildė darbas grupėje  su paaugliais,  atsirado streso valdymo temos. ,,Gyvenimo kelionės“ metu pastebėjau, kad norint kokybiškai dirbti su grupe, reikia nepamiršti ir vidinio savo pasaulio, kurį stengiuosi tobulinti įvairiais saviugdos būdais. Taip pat labai padeda augti šie mano pomėgiai: joga, buvimas gamtoje, jodinėjimas, gerų knygų skaitymas ir, žinoma, kelionės. Visuomet gyvenime vadovaujuosi teiginiu: ,,nebijok, kad tavo gyvenimas pasibaigs, baiminkis, kad jis taip ir neprasidės“, taigi stengiuosi ne tik pati gyventi, bet ir įkvėpti kitus gyvenimui. Nuo 2019 m. esu NSDGA tarybos narė.

Aš esu Lina Bartusevičienė, Nacionalinės socialinio darbo su grupėmis asociacijos narė. Esu baigusi VDU socialinio darbo magistro studijas bei supervizorių (profesinių santykių konsultantų) mokymus, atitinkančius ANSE (Association of National Organizations for Supervision in Europe) standartus. Per šiuos metus esu sukaupusi ne mažai patirties mokymo(si) srityje, dirbant su įvairiomis dalyvių grupėmis. Paskutinius dešimt metų daug dirbu supervizijos lauke. Vedu supervizijas organizacijoms, komandoms, grupėms bei konsultuoju individualiai.  Kuo man artimas ir svarbus darbo su grupe metodas? Atsakyti ir lengva, ir sunku. Ką aš pajutau ir įsisąmoninau per šiuos metus dirbdama su įvairiomis žmonių grupėmis, kad darbas su grupe - tai nuolat besikeičiantis, stipriai įtraukiantis procesas. Grupė žavi tuo, kad ji visada patikrina tavo profesionalumą, tu negali būti nenuoširdus ar pernelyg atsitraukęs. Ji mažytė laboratorija, kurioje vyksta begalė svarbių eksperimentų, kurių dalimi tu taip pat tampi. Dirbant su grupe keičiasi ne tik grupė – tu taip pat keitiesi. Grupė visada pateikia siurprizų, netikėtumų. Kartais malonių, o kartais ne visai. Tačiau jei priimi visa tai, turi didžiulę galimybę augti. 

 Esu Inga Bradūnienė. Nacionalinės socialinio darbo su grupėmis asociacijos tarybos narė. Baigiau socialinio darbo magistrantūros studijas Vytauto Didžiojo universitete. Turiu daugiau kaip 20 metų darbo patirtį vaiko gerovės srityje. 2016 m. man suteikta vyresniojo socialinio darbuotojo kvalifikacinė kategorija. Už darbą su šeimomis buvau nominuota Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konkurse ,,Geriausias socialinis darbuotojas 2016”. Teko stažuotis Vokietijoje, kur išklausiau mokymus ir gavau pažymėjimą vesti B.A.S.E.® Babywatching (Kūdikio stebėjimas vaikų grupėje, skirtas vaikų jautrumo empatijos didinimui bei agresyvumo bei baimių mažinimui) grupes. Šiuo metu esu Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialistė, VšĮ Šeimų centro “Būkime kartu” steigėja ir vadovė. Darbą su grupėmis atradau seniai. Jį mėgstu dėl įdomaus bendravimo su žmonėmis ir galimybių išnaudoti kūrybiškumą. Ilgą laiką vedžiau tėvystės įgūdžių grupes tėvams, kurių vaikai yra laikinojoje globoje. Pora metų organizavau Tėvų klubo grupinius susitikimus. Esu išbandžiusi socialinių įgūdžių grupinių užsiėmimų vedimą paauglėms, pagal Šeimos grupės konferencijos metodą organizavusi grupinius giminių susitikimus.  Pusiaukelės namų nuteistiesiems vedu užimtumo, meno terapijos grupinius užsiėmimus. Kūdikius ir mažus vaikus iki 6 metų auginančioms mamoms vedu grupes ,,Ko reikia kiekvienai mamai“.

 Esu Aušra Drevininkaitienė. Dar studijų metais pradėjau dirbti socialinį darbą su dideliu tikėjimu, kad tai yra unikali specialybė, įgalinanti įveikti sunkumus ir prisidedanti prie visuomenės gerovės kūrimo. Atradus grupių metodą supratau, jog būtent šio instrumento pagalba socialiniame darbe galima pasiekti dar didesnių pokyčių, todėl visada džiaugiuosi dirbdama su paauglių grupėmis ar vesdama tėvų, auginančių negalią turinčius vaikus, savitarpio pagalbos grupes. Man darbas su grupe yra nuolat daug spalvų ir naujų patirčių atnešanti veikla.

 Esu Žaneta Šerkšnienė. Studijuodama atlikau ne vieną praktiką, tačiau patekusi į mokyklą čia ir likau. Mokykloje gavusi galimybę dirbti su vaikais bei paaugliais atradau grupių “galią” ir nuo to laiko mane visada lydi įvairios grupės. Vertinu atvirumą, pagarbų kontaktą su kitu, ko kartais labai pasigendama dirbant su jaunais žmonėmis. Vedant užsiėmimus grupėse labai gera matyti, kaip jos nariai paauga, keičiasi ir patys įvardina, kad mūsų susitikimų metu įgavo daugiau drąsos, pasitikėjimo savimi, suprato, ką reiškia būti grupės nariu ir pan. Gyvenime vadovaujuosi posakiu – „Geriau pabandyti ir gailėtis nei gailėtis, kad galėjau, bet nepabandžiau”. Vadovaujantis šiuo posakiu neriu į iššūkius atvira širdimi ir mokausi iš visų man gyvenimo suteiktų pamokų. Buvimas skirtingose grupėse, kuriose žmonės dalinasi savo patirtimi, sunkumais bei džiaugsmais padeda augti ir man, tuo pačiu mokausi geriau pažinti save ir kitus. Domėjimosi sritys: Socialinių įgūdžių lavinimas; darbas su paauglių ir vaikų grupėmis; interaktyvių metodų taikymas dirbant su grupėmis; prevencinio – socialinio darbo būdai, metodai, formos. Nuo 2013 metų esu tarptautinės asociacijos narė (IASWG – International association for Social work with groups), o nuo 2015 m. NSDGA narė. 2019 metais išrinkta asociacijos viceprezidente. Nuo 2022 m. išrinkta NSDGA prezidente.

Aš - Violeta Tamelytė. Dirbau 3 metus socialine darbuotoja su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, kol savanorystės dėka mano širdį užkariavo Whatansu stovyklos jaunimui. Džiaugiuosi būdama Whatansu komandos dalimi, kurios dėka įvairiausius žaidimus, patyriminius žygius, refleksijas, dainų vakarus, tradicijų puoselėjimą matau kaip veiksmingiausius būdus dirbant su grupėmis. Mano širdis dainuoja jusdama, kaip kinta jaunų žmonių pasauliai, o taip pat ir mano pačios. Esu dėkinga iki Dangaus už kiekvieną sutiktą stovyklautoją, už tai, kad jie leidžia prisiliesti prie savo širdies gelmių bei paliečia manąsias gelmes.  

Esu Agnė Motiejūnė. Su grupėmis esu susijusi, tačiau vedu nestandartines grupes, jos nėra homogeniškos, todėl kasdien kyla įvairių iššūkių: kokius metodus taikyti, kokių ne ir panašiai. Esu baigusi VDU lietuvių filologijos studijas, taip pat  taikomąją kalbotyrą. Vėliau baigiau VDU socialinio darbo magistrantūrą. Šiuo metu dirbu Dainavos poliklinikos psichikos sveikatos centro psichikos dienos stacionare.